MENAS GYVENTI, EMOCINĖ SVEIKATA IR TVARUMAS
KODĖL APIE TAI KALBAME
Dažnas jaučiame, kad gyvename skubančioje "perdegimo" visuomenėje, kurioje šalia kasdienės rutinos rūpesčių nestinga ir globalių iššūkių, keliančių vidinį nerimą bei įtampą aplinkoje. Šiame kontekste vis labiau aktualiu tampa asmeninės emocinės sveikatos klausimas. Per didžiulį tempą, užimtumą ir viena kitą vejančių pareigų, rūpesčių gausą kartais nebeturime laiko ne tik tinkamai pailsėti, bet ir visai pamirštame save, savo emocinius poreikius. Dėl to ilgaainiui nukenčia mūsų emocinė sveikata, o dėl prastos pastarosios būklės nukenčia mūsų socialinis, profesinis ir asmeninis gyvenimas. Ir ne, tai nereiškia, kad rūpindamiesi savo emocine sveikata turime atsisakyti visų savo pareigų ar įsipareigojimų. Anaiptol, turime padaryti tai, ką privalome ir stengtis tai padaryti kuo geriau bei nuoširdžiau, tačiau taip kaip skiriame laiką savo pareigų vykdymui, taip turime išmokti skirti ir aiškiai planuoti laiką savo poilsiui bei gerų emocijų generavimui, pozityviam „įsikrovimui“.
Kurdami PURE FLAME, REUSED produktus, o tai pat ir bundančio ŽEMOSIOS PANEMUNĖS DVARO istorinės atminties išsaugojimo planus bei ateities vizijas patys ieškome, mokomės ir atrandame tvarumą kasdieniame gyvenime. Atrandame meną gyventi, o drauge siekiame ne tik dalintis šia patrtimi, bet ir įkvėpti pozityviems pokyčiams bei mažų gyvenimo džiaugsmų atradimams tuos, kurie nori ieškoti tvarumo ne tik produktuose ir jų vartojime.
Taigi, klausiame savęs ir Jūsų. Ar mokame gyventi tvariai ne tik per tvarių produktų vartojimą? Ar matome tvarumą ne tik vartojime, bet ir kaip tausojančio, kuriančio, praturtinančio siocialinio visuomenės gyvenimo elementą? Kaip asmeninės emocinės sveikatos arba, kitaip tariant, laimės elementą? Ir kaip susiję "menas gyventi", emocinė sveikata bei tvarumas?
Kai suvokiame, kad norėdami būti laimigi ir gyventi geresniame pasaulyje turime rūpintis ne tik savo ir mus supančios aplinkos puoselėjimu, tvarumu, ekonomine gerove, savo ir aplinkinių fizine sveikata, bet ir emocine sveikata taip pat, prasideda naujų atradimų ir potyrių kelionė. Kelionė ieškant įkvėpimų, skiriant daugiau laiko tam, kas daro mus laimingais. Žingnis po žingsnio atrandame savo emocinę sveikatą, kaip vieną iš tvarumo elementų, atrandame ir paradedame kurti savąjį "meną gyventi – Art de vivre". O pradėję nuo savęs, plečiamės ir skleidžiame pozityvias idėjas jungdamiesi į bendruomenes.
Tai kas gi yra toji emocinė sveikata ir iš ko ji susideda?
Žmogaus emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Puiki emocinė sveikata leidžia džiaugtis gyvenimo pilnatve ir gerai jaustis kasdienybėje, būti laimingu. Tai - vidinės gerovės būsena, leidžianti realizuoti savo gebėjimus, kurti tvarius, auginančius tarpusavio santykius bei prisidėti prie savo bendruomenės vystymosi, o ištikus sunkumams, leidžianti lengviau susidoroti su gyvenimo įtampomis.
Emocinė sveikata labai svarbi ne tik kiekvienam žmogui, bet ir bendruomenės socialiniam bei ekonominiam vystymuisi.
Būti laimingu reiškia nuolatines valingas ir pasąmoningas pastangas užtikrinti gerą savo emocinės sveikatos būklę, kuri labai svarbi mūsų laimės jausmo pojūčiui.
KAIP RŪPINTIS SAVO EMOCINE SVEIKATA?
Visi esame labai skirtingi, todėl ir rūpestis emocine sveikata - labai individualus. Vienam reikia visai nedaug, kitam gali reikėti labai daug, įskaitant profesionalią pagalbą. Labai daug priklauso nuo kiekvieno mūsų gyvenimo būdo, požiūrio, santykių su mus supančia aplinka ir žmonėmis. Tačiau galima įvardinti keletą temos ekspertų dažniauisiai minimų įtakos faktorių, kalbant apie emocinės sveikatos būklę ir jos gerinimą:
BENDRAVIMAS. Pozityvus, širdį džiuginantis bendravimas yra būtinas mūsų emocinei sveikatai.
• Susikurkime smagius kasdienius bendravimo ritualus šeimoje, kurie padėtų ne tik atsipaliduoti po dienos darbų, o ir leistų nuoširdžiai pasidomėti vienas kitu, išsikalbėti ir pajausti artimą vienas kitu rūpestį. Galbūt tai gali būti sutartas šeimos vakarienės laikas, kai rūpinamės ne tik maistu, bet ir skiriame laiko pabūti kartu, pasikalbėti apie tai, kuo gyvena kiekvienas šeimos narys
• Susiorganizuokime pasimatymus ar išvykas su senai matytais bičiuliais, galbūt kartu aplankykime kokią dar nelankytą vietą ir susitikimą praturtinkime meno, kultūros, gourmet pažinimu ar nauju potyriu...
• Aplankykime draugą ar šeimos narį, kuriam reikia emocinės paramos ar kompanijos. Tačiau atsisakykime nuolatinių toksiškų santykių, nes jie nekuria nei vertės, nei emocinės sveikatos nestiprina.
• Galbūt išbandykime savanorystę kokioje nors labdaros organizacijoje ar vietos bendruomenėje. Duoti dažnai yra smagiau nei gauti, o ir naujų pažinčių bei potyrių tikrai atrasime.
FIZINIS AKTYVUMAS neatsiejams nuo geros emocinės sveikatos. Vos 30 minučių pasivaikščiojimo kasdien gali pagerinti jūsų nuotaiką ir emocinę sveikatą. Įvairūs sveikatos specialiastai teigia, kad fizinis aktyvumas gali padėti lengviau įveikti iššūkius ar išsikelti tiklus ir juos pasiekti, be to fizinis aktyvumas gali paskatinti pokyčius Jūsų smegenų veikloje, kurie teigiamai veikia Jūsų nuotaiką. Fizinis aktyvumas gali prisidėti prie Jūsų savivertės pakilimo, o aukštą savivertę turintys žmonės dažniausiai jaučiasi laimingesni ir labiau patenkinti savimi.
KOKYBIŠKAS MIEGAS. Čia nėra jokio pakaitalo, nei kompromiso. Kokybiškas nakties poilsis būtinas gerai emocinei savijautai.
NAUJOS ŽINIOS, VEIKLOS IR/AR POTYRIAI. Domėjimasis nauja sritimi, žinių plėtimas, nauji potyriai gali būti labai naudingi Jūsų emocinei sveikatai. Tai gali padėti stiprinti pasitikėjimą savimi, gali padėti susikurti tikslo jausmą ir padėti užmegzti ryšį su naujais žmonėmis.
Yra daugybė skirtingų būdų, kaip galime įtraukti mokymąsi į savo gyvenimą:
• galime pabandyti pasigaminti kažką naujo ar pabandyti atkurti istorinį receptą, o kartu daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ar panagrinėti kurios nors srities gourmet žemėlapį,
• galime pasinerti į neišsemiamą knygų išminties pasaulį. Žanrų ir temų čia tiek daug, kad belieka tik atsirinkti naujos pažinimo srities prioritetus,
• prisiimti naujų atsakomybių darbinėje srityje, tam kad išplėstume akiratį ir pažinimą,
• išbandyti save „pasidaryk pats“ projektu, pavyzdžiui, atnaujinti ir naujam gyvenimui prikelti seną nebereikalingą daiktą ar baldą
• galime pabandyti išmokti naują kalbą arba įgyti praktinių-profesinių įgūdžių,
• be abejo, galime Išbandyti ir atrasti naujus pomėgius-hobius, kurie mums meta iššūkį bei skatina augti, pavyzdžiui, išmokti rašyti įkvepiančius tekstus, pasinerti į fotografijos subtilybes, išmokti analizuoti meno kūrinius ar pasinerti į dominančios srities istorijos paieškas
• ...
POZITYVAUS POŽIŪRIO IR DĖKINGUMO PRAKTIKA. Nuolatinis negatyvus žinių srautas ir negatyvios mintys slegia. Jei jaučiame, kad tai mus kankina, išmokime atpažinti negatyvaus mąstymo dirgiklius bei pakeiskime juos pozityvo ieškojimu. Negatyvių minčių pakeitimas pozityviomis gali paskatinti veikti ir įgyvendinti pokyčius, užuot tuščiai bambėjus. Pabandykime sutelkti mintis į dėkingumą, galvojant apie tai kas gero ir gražaus šiandien nutiko, užuot ieškojus pagrindimo dėl ko būti nusivylusiu ir nepatenkintu. Pabandykime pagalvoti kaip mes patys galime prisidėti prie pokyčio, kad ir mažo.
MAŽI MALONUMŲ IR POILSIO RITUALAI. Leiskime sau pasimėgauti mažais ir dideliais gyvenimo malonumais be skubesio. Susikurkime džiaugsmo ir pasimėgavimo kupinas patirtis, ar tai būtų trumputė kavos pertraukėlė su nuodėmingai gardžiu desertu ar išvyka į elegantišką, estetišką pikniką gamtoje ar tiesiog ramus, jaukus vakaras žvakių šviesoje, apgaubtas ramybės ir kerinčių, svajoti įkvepiančių kvapų
MOKĖJIMAS PASAKYTI "NE". Kartais tiesiog reikia sustoti ir skirti laiko sau, savo artimiausiems. Kartais reikia mokėti pasakyti "NE" kitiems, kad skirtume pakankamai laiko atrasti ir suprasti tai, kas svarbiausia kiekvieno mūsų gyvenime.
PRANCŪZIŠKASIS ART DE VIVRE - DAR VIENAS PUIKUS ĮKVĖPIMO ŠALTINIS
Prancūziškasis Art de vivre gali tapti dar vienu puikiu įkvėpimo šaltiniu kaip atrasti mažus gyvenimo džiaugsmus kasdienoje, kurie prisideda prie mūsų emocinės sveikatos gerovės ir laimės pojūčio. Tai ir yra menas gyventi! Galima sakyti Art de vivre yra praktikos gidas, kaip mažose detalėse atrasti daugiau džiaugsmo ir pasimėgavimo. Šiandien Art de vivre kalba būtent apie tai, kaip atrasti mažus gyvenimo malonumus kasdienybėje, tačiau jo ištakos glūdi istoriniame, net XVI - XVII amžius siekiančiame Parncūzijos Renesanso laikotarpyje. Tai laikas, kai Prancūzija buvo meninio, intelektualinio, kultūrinio gyvenimo įtakos ir tendencijų formavimo centras. Leonardo da Vinci gyveno Luaros slėnyje, Prancūzijos karalius Pranciškus I-asis (François I), kuris buvo žinomas kaip Renesanso karalius, skatino vertinti grožį ir malonumą visomis formomis. Ir šis dėkingumas geresniems gyvenimo dalykams bėgant amžiams niekada neišnyko, adaptavosi bei virto kasdienio paprasto žmgaus gyvenimo dalimi, pasireiškiančia per gebėjimą pamatyti ir vertinti mažas detales.
Prancūziškasis menas gyventi (Art de vivre) apima meną, kultūrą, socialinį gyvenimą, skonį, estetiką, dėmesį detalėms ir dar daugiau.
Art de vivre kalba apie harmoningą ir subalansuotą gyvenimo būdą, teikiantį vidinį laimės pojūtį. Tai gyvenimo būdo filosofija, kuri skatina rasti laimę kasdienio gyvenimo rutinoje, kviečia atrasti mėgavimąsi mažais gyvenimo džiaugsmais kasdienybėje. Praktikuoti Art de vire iš esmės reiškia sulėtinti tempą ir su pilnu atsidavimu bei elegancija mėgautis susikurta akimirka. Susikurti priežastį, dėl kurios norėtųsi šypsotis, būti dėkingu ir laimingu.
Kaip praktikuoti „Art de vivre“ kasdieniame gyvenime?
Jei dar neesame įpratę to daryti, turėtume stengtis ugdyti gebėjimą įžvelgti pozityvias bei malonias patirtis kasdienybėje. Pavyzdžiui, skirkime laiko pasigrožėti vieta, kurioje esame, pasigėrėkime kažkieko įdėtomis pastangomis pagaminti ar patiekti skanų, kokybišką maistą, pasimėgaukime ragaujamu skoniu, vaizdu. Pasidžiaukime smagiai praleista valandėle su šeima ar bičiuliais be skubesio. Pasinerkime į malonius pažinimo potyrius lanakat kultūros renginį ar muziejų. Skirkime laiko be skubesio kavos puodeliui, paspauskim pauzę skubančiame gyvenimo ritme ir tiesiog pasimėgaukim akimirka. Skirkime laiko pabūti gamtoje, pasimėgaukime jos grožiu ir ramybe susirengdami elegantišką iškylą-pikniką parke su šeima ar artimais bičiuliais, ar tiesiog su mylima knyga.
Pavyzdžius būtų galima vardinti be galo, be krašto, tačiau visų svarbiausia nusiteikti, norėti, ieškoti ir atrasti kas būtent mus daro laimingais bei aiškiai suvokti, kad tik nuo mūsų pačių priklauso kiek tam skirsime dėmesio, pastangų ir laiko. Todėl nelaukime ir negalvokime, kad "kažkas" turi pasirūpinti mūsų maloniais potyriais, darykime tai patys kasdien, pradėdami nuo mažų malonumo teikiančių kasdienybės ritualų. Juk galima išgerti kavos puodelį paskubomis, pasinėrus į skubančios rutinos ir atsakomybių sūkurį, o galima paspausti pauzę ir bent keletą minučių skirti atsipalaidavimui, atsitraukti nuo rūpesčių, taip sukuriant bent trumpą pauzę pozityviam emocinės sveikatos "įkrovimui". O jei savaitgalį tokiam pozityviam „įsikrovimui“ skirtume pusdienį ar visą dieną, ko gero, galėtume įkrauti savo lamės bateriją ilgesniam laikui! 😊
PABAIGAI
Ko gero, būtų galima rašyti ir kalbėti be pabaigos. Apie meną gyventi, apie emocinę sveikatą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad norėdami būti laimingi ir emociškai gerai jaustis turėtume atsisakyti visų savo atsakomybių. Anaiptol, tiesog norėdami būti laimingi ir produktyvūs, šalia savo profesinių ir asmeninių įsipareigojimų, privalome skirti laiko savo emocinės sveikatos, kaip tvaraus teigiamos enerigijos išteklio puoselėjimui. Todėl linkime ieškoti, ekperimentuoti ir atrasti – kas būtent Jums padeda „įkrauti“ vidinę laimės bateriją. Džiaugiamės, jei savo veiklomis galime įkvėpti atrasti mažus gyvenimo džiaugsmus, įsimintinus gyvenimo nuotykius ar naujas patirtis. Džiaugiamės, jei galime įkvėpti susikurti jaukią atokvėpio oazę, atsipalaiduoti, pasisemti pozityvo, o atsikvėpus vėl energingai keliauti savo gyvenimo tikslų link.
Iki malonių susitikimų bundančio Žemosios Panemunės dvaro veiklose ir Kvapnių dovanų namuose!
Skirkite daugiau laiko tam, kas daro Jus laimingais!
Rasa, Vytautas, Mantas
